Kodėl bijome prašyti daugiau pinigų?

Kodėl bijome prašyti daugiau pinigų?

Mūsų pajamas lemia keli veiksniai:

1. Šalis ir ekonomikos lygis.
Sutikite – Nigerijoje uždirbtumėte mažiau nei Lietuvoje. Kalbu apie eilinį žmogų, o ne valdžios atstovus, kuriems prieinami gerokai didesni šalies resursai.

2. Kiek uždirbo mūsų tėvai.
Panašiame lygyje dažniausiai būsime ir mes. Jei tėvai buvo specialistai ar inžinieriai, visada apkrauti užsakymais – panašiai gyvensite ir jūs, nes matėte tokį pavyzdį. Jei jie buvo verslininkai, vis kažką kūrė ir bandė – ir jūs eisite panašiu keliu. Jei tėvai buvo samdomi darbuotojai – didelė tikimybė, kad ir jūs veiksite tą patį.

Ar jums pavyko peržengti tėvų lygį ir pakilti socialiniais laipteliais aukščiau? Neretai tas žingsnis aukštyn įvyksta per santuoką – kai ištekame už partnerio, kurio šeimoje pajamos buvo didesnės. Jis pats uždirbs daugiau, parodys kitą pavyzdį ir natūraliai perims bei perduos kitokį požiūrį į pinigus.

3. Mūsų savivertė.
Ji taip pat dažnai priklauso nuo tėvų auklėjimo ir nuo to, kaip mokame save pristatyti bei „parduoti". Ar baisu kalbėti apie pinigus? Ar jaučiamės verti to, ką gauname? Ar darbą atliekame kruopščiai, ar atmestinai? Visus šiuos dalykus lemia savivertė.

Ji turi būti reali ir pakankama – per aukšta savivertė kelia per didelius lūkesčius ir daugiau nusivylimo, o per žema – aukoja kitiems mūsų laiką ir sveikatą bei neleidžia uždirbti daugiau. Geroji žinia: savivertę galima mankštinti kaip raumenis – kasdien, žingsnis po žingsnio, ją vystyti ir stiprinti. Svarbu išlaikyti balansą, nes ir ji gali persvirsti į kitą kraštutinumą.

Apie tai ir yra mano online mokykla – Spalvų mokykla. Per piešinį ir psichologinius pratimus padedau moterims treniruoti savivertę, suprasti, kaip veikia didelio uždarbio pasaulis, ir kaip jį pasiekti. Žingsnis po žingsnio.